Ar mylesi tu maneAr mylėsi tu mane kai ruduo ateis,
Kai sena rudens naktis žemėj nusileis.
Ar mylėsi tu mane kai papūs šiaurys,
Kai sena balta žiema belsis į duris
Priedainis:
Būk su manim ryto lietuje,
Žalio berželio meilės migloje,
Ar Mylit Ja JusGyvenu mieste, turiu butą, mašiną
Susimoku baudas, kai ratus užrakina
Ir saugos diržus permetu per petį
Vidury nakties policiją pamatęs
Mano pašto dėžutė, tarsi minų po karo
Pilna piktų laiškų, neužsidaro
Priminimai ir skolos įvairiausio spektro
As MiresKiek kartu dar as nuleksiu nuo skardzio,
Kol nustosiu nepaisyt kelio zenklu.
Kiek kart dar uznuodyto vandens atsigersiu,
Kol delnus sumerksiu tenai, kur svaru.
Kiek kartu dar reiks man pirstus susipjaustyt,
Kol peili ismoksiu tiksliai ismeigt.
Kiek kartu dar as atsibusiu su moterim
Atidaryk durisMano draugas, mano saulė, mano šuo, mergina ir aš
Bėgam ten kur traukinys nuveš.
Paskutinį centą atiduodu į geras rankas
Tegul į jūrą ją pasiekęs numes.
Priedainis1:
Pamatysi kaip lengvai
Tu per žolę basas išeini
Degancios rankosJausmas, kai gali būti tuo, kuo tik nori...
Jausmas, kai niekas jau nebesvarbu...
Jausmas, kai ryte nubudęs nori matyti Tą veidą...
Jausmas, kai matai tas stebuklingas rankas...norisi šypsotis...
Jausmas, kai matai tas akis...norisi verkt...
Mes juk esam, tik dulkės dulkėtos,
Vynas baigės, jausmas išsenka.
Gal mums pakeliuiVėl kryžkelė, brolau,
Per kelią bėga vėl
Mergaitė verkdama.
Štai taip vėl prasidėjo
Kaip pernai, kaip anksčiau
Mūsų nerimo žiema.
Vėl skausmo kambary
Mano mieste Pažiūrėk į mus,
Kokius turim žaidimus,
Kokių paslapčių pilni namai
Mūsų mieste.
Pažiūrėk į mus,
Į mūsų skirtingus likimus,
Kokie paslaptingi reikalai
Trys MilijonaiGalbūt per daug ir per ilgai mes kariavom,
Galbūt per ilgai kartojom žodį "šlovė" (jė-jė, jė-jė)
Gal kartais per daug iš kitų reikalavom
Ir kartais per tyliai mes norėjom nugalėt.
Bet ir aš ten buvau,
Laimingas pergalės dainas dainavau,
Iškėlęs du pirštus į dangų laikiau,